užkarti

1 užkárti, ùžkaria, užkórė 1. tr. užkabinti; uždžiauti: Kailinius ant karties užkorė Ėr. Idant užkartų girnų pusę ant kaklo jo DP516. | refl.: Buvo jau suvisu benukrimtąs, bet dar kažin kaip užsikórė už atbrailų Plt. 2. tr. kabinant uždengti: Užkorė langus, net tamsu Kltn. Užkórė skarom sienas Lp. | refl. tr.: Prie lenkų, būdavo, užsìkaria langus ir mokia lietuviškai Str. 3. refl. užlipti, užsirioglinti: Jau užsikórei ant pečiaus Jrb. Vaike, ko užsikórei ant lango? Up. Užsikórė už šiaudų galo ir atgulė Sr. Mes ant tų kalnų užsikórėm Vlkv. 4. refl. prikibti, prisikabinti: Sunktinės košės užsikaria nūlupos sunkant par rėtį Ggr. ║ prk. smarkiai persekioti: Ant kiekvieno pabėgėlio štrauso užsikaria 2–3 raiteliai ir vejas kabaldomis Blv. Jis vis užsikaria ant manęs (užsikabina, bara) Ėr. ║ prk. įkyriai lendant pasiekti kokių nors tikslų: Kad užsikorė merga ant berno ir atsitraukt negali Ds. Merga užsikórė, ir turėjo vesti Kp. | prk.: Mokykloje vaikas visą laiką buvo užsikoręs ant knygos rš. Visi darbai užsikórė man vienai dirbti Šts. 5. tr. uždėti; užkabinti: Šuo laiko nosį užkoręs ant valgio: pats neėda ir kitam neduoda Lš. | refl. tr.: Ak, tu garny, tu begėdi, žiūrėk, kaip tu sėdi: užsikoręs savo snapą, vis tik mėsą ėdi (d.) Gr. Naštą ant kaklo užsikárti KII1. | prk.: Kas man: tu užsikorei bėdą, tai žiūrėk! Skdt. 6. tr. primesti: Visuomeninė žmonių būtis, kuri jiems lig šiol buvo užkariama gamtos ir istorijos, dabar darosi jų pačių reikalas rš. Vaikus mums užkórė (prievarta paliko rūpintis), pati su kavalieriais laksto Vkš. Galų gale dar pačią man užkorė! (ps.) J.Balč. Bagotieji nor savo naštas (mokesnius) vargdieniams uždėti, užkárti KII8. Jis man tą darbą užkórė K. Jau tu man visą liuobą užkórei Skr. Jis man tokią gėdą užkorė B. Po gvaltu nori tau užkarti tą [mergą] Žem. | Kai apsikaliuos kalė, ir dėl manęs šuniuką užkárk Lš. | Aš su visais gerai gyvenau, niekam žodžio neužkóriau Ds. 7. tr. menk. užvilkti (drabužį): Užkoriau aš jamui kartą drabužių, t. y. apdariau J. | refl. tr., intr.: Žiemą bet ko neužsikarsi Vžns. Sulopiau andarokėlį (sijonėlį), tai ir užsikórė Upt. Žiponą kad užsikórė! Pc. Ko eini nuoga oran, ar neturi kuo užsikart? Ds. 8. refl. menk. ištekėti: Pirmajam vyrui mirus, ji už kito užsikórė Skr. Ji tokia jauna užsikorė Srj. Ir kas tave taip vertė už senio užsikarti? rš. Už pliko berno užsikorė, tai daba ir vargsta Ll. 9. intr. šnek. užduoti, sušerti: Gal ir jam gerai užkórė, kad kruvina galva atejo Trgn. Tik išdaužk langą, tai kai užkársiu! Trgn. 10. refl. šnek. užsilikti; išlikti, užaugti: O kaip tu užsikórei į kareivius neišejęs? Krt. Dar ir aš radau vieną užsikórusį ant šakos obuoliuką Pgr. Sumušė visus, vos trys keturi beužsikorė iš visos rotės Šts. Mažum užsikars kokis draugas nakvoti Kč. | Iš trijų vaikų led vienas užsikorė Vžns. Jie vaikų turėjo apsčiai, o nė vienas neužsikorė Vaižg. Visi vaikai išmirė, tik viena mergelka užsikorė Up. Jei kuris tokių kūdikių užsikaria nemiręs, auga žlibas P.Aviž. Visai menkus pirkom paršus, bet ot, dabok, ir užsikorė Vrn. Mano žiemamitė telyčia užsikórė pilna karve Vdšk. | Raudonieji dobilai retai kuriais metais užsikaria Srv. Tokioj sausoj vasaroj javai tik slėsnesnėse vietose dar šiek tiek užsikorė Pš. Jų burokai šiemet gerai užsikórė: pilnas daržas kapčių Slm. 11. refl. užsukti, užeiti: Bet dažniausiai, per dieną nepadaręs nė kilometro, užsikardavo pas pirmą pasitaikiusį kolūkietį (sov.) J.Avyž. 12. refl. užsigeisti: Jurgis užsikorė ant bulvių: pusryty – bulbės, pietuose – bulbės, vakare – bulbės Blv.

◊ ant galvõs užkárti primesti (rūpestį): Nebe Dievas užkorė ant mano galvos tą mergiotę Rgv. Jis niekam negalėjo pasiskųsti užkartomis ant jo galvos neteisybėmis P.Cvir.

ant sprándo užsikárti

1. prikibti nepageidaujamam: Jau kad boba ant sprándo užsikárs, tai ramybės nerasi Ll.

2. įsitaisyti (nepageidaujamą rūpestį): Užsikoriau sau ant sprando tokį rūpestį, nė užmigti negaliu Pgr.

gálvą užkárti padaryti ką negera, sukelti sunkumų: Užkoriau jauną galvelę (nelaimingai nutekėjau) už to girtuoklio visam savo viekeliui Dbk. Kad tu būtum, bernužėli, eglėj pasikoręs, ne man jaunai jaunuolėlei galvelę užkoręs (apgavęs, nelaimingą padaręs, suviliojęs) LTR(Pnd).

\ karti; antkarti; apkarti; atkarti; įkarti; iškarti; nukarti; pakarti; parsikarti; perkarti; prasikarti; prikarti; sukarti; užkarti